Man nerūpi metų laikas, svarbiausia, kad visi žmonės liktų su manim, draugai, tėvai, artimiausieji, kad jie būtų šalia, tada joks šaltis negasdina! Smagu būt kartu, su visais, kuriuos labiausiai myli.
Iš tiesų seniau nebuvau linkusi skaityti, rašyti blogų, bet šiuo metu viskas apsivertė aukštyn kojomis. Keli žmonės prašė, kad daugiau parašyčiau apie save, tikėjausi, kad mane aplankys įkvėpimas, bet kol kas dar laukiu jo. Vis negaliu susikaupti ir pradėti rašyti apie save, juk nesinori savęs parodyti kaip išskirtinės, nes esu tokia pati kaip ir jūs! Todėl neturiu ką nupasakoti, galiu apibūdinti save žodžiais, darbais, tuo ką pasiekiau, bet negaliu pasakyti, kaip turėtumėte mane vertinti. Juk visi esame kažko verti, vieni daugiau nusipelnę, kiti mažiau, bet visi iš mūsų yra kažko pasiekę, bet ne visi gauna už tai nuopelnus. Vienas gali sau leisti daugiau, kitas mažiau, bet iš esmės esame tokie pat, tik dėja, ne vieningi. Mus skiria žmonių požiūriai, juodaodžiai mums atrodo kaip iš kitos planetos, indai ar dar kokie babajietiškų genų žmonės irgi. Mes iš jų pusės atrodome taip pat, tik gal nevisi tokių siaurų pažiūrių ir taip negalvoja! Aš asmeniškai, kai būdavau Lietuvoje, pastebėdavau, kad, kai praeidavo koks turistas (kinietis, juodaodis ir kt.) žmonės susižvalgydavo, lyg nematę. O man tai visiškai priimtina, Maskvoje daug tokių praeivių, o dar jeigu jums teko aplankyti kitas šalis.. Man teko būti daug kur.. Todėl manęs nebestebina tokie dalykai.
So what.. visiškai rašau be tikslo, kas tik puola į galvą, bet nieko, pažadu pasitaisyti, ir parodyti jums tai, ką aš tikrai moku!
Kiekvieną rytą pasižiūrėjusi į veidrodį sau pasakau "Tu verta to ko nori." tuo pasibaigia mano žvilgsnis į veidrodį, nuo tos akimirkos žinau, kad esu stipri ir nusiteikusi kovoti, pastovėti už save.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą